Kaip galime priimti kvietimą #JoKlausyk

    Kristus

    Kaip aš galiu Jo klausyti?

    Raštuose Dievas ne kartą pristatė savo sūnų Jėzų Kristų konkrečiai kviesdamas: „Jo klausyk!“ Kaip klausome Viešpaties balso? Kaip geriau ir dažniau Jo klausyti? Kaip skamba Jo balsas ir kaip galime būti tikri, kad jį iš tikrųjų girdime? Štai keturi būdai, kaip galime priimti kvietimą #JoKlausyk.

    1. Jo klausykite širdimi, o ne ausimis

    Malda Photo by Ümit Bulut on Unsplash

    Dievas tikrai gali kalbėti mums girdimu balsu, tačiau Jis beveik visada pasirenka siųsti paprastas mintis ir jausmus į mūsų širdis ir protus. Galite pajusti raginimą ką nors pasakyti liūdinčiam; jums gali kilti mintis, kaip pakeisti savo gyvenimą; galite pajausti, kad turite susisiekti su konkrečiu žmogumi. Atkreipti dėmesį į paprastas mintis ir jausmus yra vienas geriausių būdų priimti kvietimą #JoKlausyk.

    2. Jo klausykite atsijungę nuo srauto ir sumažinę tempą

    Knyga Photo by Aaron Burden on Unsplash

    Šiuolaikinėje dėmesio ekonomikoje už kiekvieną laisvą minutę, kurią turime, kovoja programėlės, pramogos, socialinė žiniasklaida, pranešimai telefono ekrane ir pan. Šie trikdžiai dažnai gali užgožti svarbiausius dvasinius jausmus ir žinias, kurias Dievas bando mums siųsti. Taigi, sumažinkite tempą. Atsijunkite. Padėkite telefoną. Mąstykite. Medituokite. Kvėpuokite. Ir įsiklausykite.

     

    3. Jo klausykite skaitydami Raštus

    Skaitymas Photo by Bethany Laird on Unsplash

    Atrodo, kad Raštuose jau įrašytas Viešpaties balsas. Pasinėrę į šventus pasakojimus apie Dievo santykius su žmonija ir principus, kuriuos tie pasakojimai iliustruoja, galime geriau suprasti Dievo valią mums ir kryptį, kurią kiekvieną dieną turėtume rinktis gyvenime.

    4. Jo klausykite nežymiais ir paprastais būdais

    Kliaulpienė Photo by Aaron Burden on Unsplash

    Pranašo Elijos patirtis Senajame Testamente mus pateikia puikią pamoką, kaip išgirsti Dievo balsą:

    „Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas.“ (1 Karalių 19: 11–12)

    Mes, žmonės, esame linkę ieškoti to, kas dramatiška ir akivaizdu, – galų gale, ar ne visiems patiktų gauti iš dangaus „ženklą“? Tačiau būdamas be galo išmintingas Dievas ragina mus: „Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas!“ (Psalmyno 46:10).ž Šios paprastos mintys, jausmai, idėjos ir įspūdžiai yra švelnus mylinčio Dangiškojo Tėvo šnabždesys.